nuodaliai

nuodaliaĩ adv., nūdaliaĩ (ž.) 1. iš eilės ir po lygiai, padaliui: Vaikai, patys neimkit vyšnių – duos nuodaliaĩ Brž. Saldainius padalink visiem nuodaliai Tršk. 2. nuosekliai, iš eilės: Skaityk nuodaliai tas raides Žem. Reikia knygą skaityti nuo pradžios, nuodaliai, ne taip peršokiais Žem. Jei nuodaliai skaitysi, tai viską suprasi Pkp. Nūdaliaĩ visus trobesius nudegino Rt. Nūdaliaĩ išmuši (iškulsi spragilais) Krš. Viską nūdaliaĩ išpasakojo Krkl. Grėbkiam visą lauką nūdaliaĩ Krž. Neraginamas kando mėsą, pyragą ir nuodaliai viską suvalė Žem. Kam jis apsiima padirbti, tai jau viską nuodaliai padirba ir apkausto – tik sėsk ir važiuok Žem. Jaunamartė nūdaliaĩ aprėdo motiną Up. 3. kiekvieną atskirai: Nūdaliaĩ tus daiktus neminavodavo Užv. 4. ne per daug, vos ištenkamai, trūktinai: Visa ko nūdaliaĩ tėr Als. Duonos teturiam nūdaliaĩ, negal arkliams rugių duoti Gršl. Ka su toms patalynėms nujau (dabar) mums teip nūdaliaĩ bėr Plt. Nūdaliaĩ šieno teturiu, t. y. mažai, skundai J. 5. LL2 už atliktą darbą, akordiškai: Išmokęs šito amato, darbininkas būna apmokamas nuodaliai rš. Fabrikantas pradėjo nuodaliai mokėti vietoj padieniui rš.